Aplankykite

Stovi Didkiemio kaime, Jūros slėnio kairiajame krante. Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Įrengti 2 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Jame yra kapinės. Medinę bažnyčią 1796 m. pastatė Ignas Daujotas. 1896 m. jai pakeisti sienojai. Iki 1933 m. įkurta parapija. Bažnyčios kultūrinę vertę padidina apie 1860 m. sumeistrauti vargonai. Nors XX a. pradžioje jie buvo perstatyti, tačiau tebeturi originalių medinių detalių. …

1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią. 1833 m. bažnyčia sudegė. 1838 m. nudegusios vietoje pastatyta antra medinė bažnyčia. Prie bažnyčios buvo pastatyta medinė varpinė. 1882 m. bažnyčia suremontuota, o ant bažnyčios vakarinio galo pastatytas medinis bokštas ir įkeltas varpas. 1941 m. birželio 24 d., pirmosiomis karo dienomis, bažnyčia vėl sudegė. Atgimimo laikais dabartinė bažnyčia perstatyta iš Gėrkių gyvenamojo namo, kur vyko pamaldos iki 1991 metų. …

Legenda Byloja, kad Romoje, ant Eskvilino kalvos rugpjūčio 5-ąją prisnigo. Šis neįprastas įvykis buvo suprastas, kaip Dievo parodytas ženklas ir toje vietoje ankstyvaisiais viduramžiais buvo pastatyta Didžioji Marijos bazilika. Švč. Mergelės Marijos garbei dedikuota bažnyčia Girdiškėje, pastatyta 1914 m. remiant Jonui Adomavičiui, yra vienintelė Lietuvoje ne vien dėl šio titulo, bet ir dėl unikalių interjero kūrinių – šoninių navų altorių iš nužievintų ąžuolo kamienų ir šakų su medžio skulptūro…

Miške pastatyta koplyčia, kur XIX a. ant akmens esą apsireiškęs Kristus, po to toje vietoje vis atsirasdavusi Jėzaus Nazariečio statulėlė. Žmonės tikėjo čia esant gydančių galių, dėl ko ir buvo pastatyta koplyčia. Apie 1937 m. virš mažosios koplytėlės buvo suręsta dar viena, didesnė koplyčia. Kasmet birželio mėnesį čia švenčiami Švč. Jėzaus Širdies atlaidai.

Aštuonkampė medinė liaudiškos architektūros koplyčia, statyta 1798 – aisiais, restauruota 1989 – aisiais. Savo formomis ji primena Račkiškės koplyčią, kuri Lietuvos liaudies buities muziejuje reprezentuoja tradicinę sakralinę architektūrą. Koplyčios viduje kaupiamos iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktos šventųjų skulptūrėlės.

Stovi Kaltinėnuose, atstatyta 1995 m., po 1988 m. kilusio gaisro. Tai modernios sakralinės architektūros statinys su dviem trikampiais bokštais. Bažnyčios pagrindinis akcentas – didįjį altorių pakeičianti ir laiptais tikinčiųjų link žengianti puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra – iš balto marmuro ir bronzos (dalininkas Alfonsas Vaura). Manoma, jog nuo Vytauto Didžiojo laikų Kaltinėnuose yra stovėjusios bent septynios medinės bažnyčios.

Pastatyta ir įrengta 1936 m. Tai šeštoji bažnyčia miestelyje, dėl Kvėdarną varginusių gaisrų. Bažnyčią projektavęs Romanas Steikūnas pasirinko neoromaninę architektūrinę stilistiką, todėl iš išorės pastatas atrodo masyvus, rūstokas, išmūrytas iš akmenų, kas primena mūsų kraštui būdingą lipidinės statybos tradiciją. Interjeras erdvus, šviesus, trijų navų galuose įkurdinti iš Plungės 1942 m. atgabenti neobarokiniai altoriai. Šventoriuje yra tradicinės išvaizdos mūrinė koplytėlė bei iškilęs dviejų…

Bažnyčia pastatyta 1856 m., priskiriama romantizmo stiliui – stačiakampio plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčia – archit. Timofejevo projektas, statė meistras Kalėda. Jos statyba rūpinosi klebonas Matas Narkevičius, dvarininkas Vladas Tallat-Kelpša, parapijiečiai. Laukuvos prelatas Razutis-Razutovičius sumokėjo už plytas. Bažnyčią 1893 m. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė 2 varpus. Šventoriuje palaidotas Šventojo Rašto …

Vietovė jokiais laikais nebuvo ryški – tik bažnyčios pastatymas ir atskiros parapijos įkūrimas suteikė tam tikros reikšmės. Šiandieninė šv. Joakimo šventovė iškilo 1906 m. Didžiojo Pajūrio dvarininko grafo Vladislovo Pliaterio bei parapijiečių lėšomis. Bažnyčia raudonų plytų mūro, vienbokštė, architektūra santūriai eklektiška, turinti neoromaninių ir neogotikos bruožų. Svarbiausias bažnyčios interjero akcentas – šv. Joakimo didysis altorius, kurio centre, priklausomai nuo liturginio kalendoriau…

Bažnyčia statyta 1830 m. vietos dvarininkų Valavičių lėšomis, tai vėlyvojo klasicizmo, tinkuoto mūro statinys. Bažnyčia stačiakampio plano, su 6 kolonų portiku, vienabokštė. Įrengti stilingi 5 altoriai. Interjerą puošia nemažai vertingų medinių XIX a. šventųjų skulptūrų. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas nuo 1988 m. Pajūryje klebonavęs Vytautas Sadauskas (1961–1991).

Stovi Požerės kaime, 0,6 km į pietryčius nuo Paršežerio ežero. Medinę bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas P. Zaleckas. Stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Bažnyčioje yra mediniai baroko bruožų altoriai, kuriuos puošia vietinių meistrų darbo drožiniai. Rokokinis vargonų prospektas, sakykla ir procesijų altorėlis. Didžiajame altoriuje įkomponuota medinė Antakalnio Jėzaus statula, kuri yra laikoma stebuklinga. Bažnyčia, varpinė ir akmenų mūro tvora saugomi kaip tradicinės liaudies archite…

Dabartinė miesto negotikinė bažnyčia pastatyta 1909 metais. Statinio projektą parengė žymus lenkų architektas Juozapas P. Dziekonskis. Pagrindinis bokštas – įspūdingai aukštas, beveik 60 m. Bažnyčios viduje sukaupta visa meno kūrinių galerija, verta pamatyti XIX a. tapytų šv. Antano ir šv. Onos paveikslų, išskirtini 16 langų vitražai, keliolika XVIII ir XIX a. sukurtų medinių šventųjų skulptūrėlių. Bažnyčioje išliko 1912 m. gamybos Karaliaučiaus firmos Bruno Goebel sukurti vargonai. Bažnyčios s…

Stovi kaimo viduryje, pastatyta iš kirviu tašytų eglinių rąstų 1782 m. Liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų, kryžminio plano, su bokšteliu. Ypač puošnus didysis altorius, įrengtas 1852 m., nudažytas ir paauksuotas. Šventoriaus tvora – akmenų mūro. Jame stovi medinė 2 tarpsnių varpinė taip pat XIX a. pab. pastatytas medinis koplytstulpis bei yra įrengtas lurdas. 2003 m. bažnyčia restauruota, nes pripažinta, jog bažnyčia turi daug autentiškų elementų būdingų Žemaitijos medinių liaudiš…

Tūbinių dvaro savininkas A. Jacevičius 1822 m. atnaujino buvusią koplyčią, 1824 m. dovanojo valaką žemės, pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, apside. Yra 4 altoriai. Šventoriuje stovi mūrinė koplytėlė.

Pastatyta apie 1835 m. Bažnyčia medinė, liaudies meistrų statyta pagal vietines tradicijas, turinti klasicistinių elementų, perimtų iš profesionaliosios architektūros. Padavimas teigia, kad kadaise švedų kariuomenė, vežusi Marijos paveikslą, tačiau jai slenkant per Upyną arkliai staiga sustoję ir nejudėję. Neapsikentę švedai paveikslą palikę toje vietoje, kur dabar stovi bažnyčia. Šioje bažnyčioje 1893 m. pakrikštytas būsimasis lakūnas Stasys Girėnas. Varpinėje kabo du varpai. Didesnysis – ypat…

yra Varsėdžiuose, ant kalnelio, šalia yra varpinė ir kapinės – visuma sudaro šio krašto sakralinį architektūros ansamblio pavyzdį. Prieš tai stovėjusią bažnyčią 1817 m. padidino, atnaujino. Bažnyčia – medinė, liaudiška, pagražinta baroko elementais. Ant stogo kraigo iškelti bokšteliai su XIX a. kaltais ornamentuotais kryžiais. Vienanarė vidaus erdvė baigiasi trisiene presbiterija, kurioje įkomponuoti trys mediniai barokiniai altoriai. Tikėtina, kad jie įrengti XVIII a. …

Koplyčia stovi Laukuvos kapinių centre, fasadas atgręžtas į kapinių vartus pietvakarių pusėje. Tai stačiakampis iš medinių sienojų suręstas pastatas. Fasadai apkalti medinėmis lentelėmis, ir nudažyti. Stogas dvišlaitis, dengtas skiedromis. Virš pagrindinio įėjimo yra nedidelis skarda dengtas bokštelis. 1748 m. čia veikė Škaplieriaus draugija.1829 m. koplyčia perstatyta. Koplyčioje kabo 1942 m. varpas, 2 cm augaline ornamentine juosta matyti užrašas: „IN HONOREM S. APOLLONIAE“, o ant liemens – „…

Maldos namai statyti ir įrengti 1935-1939 m. Pastatas medinis, liaudiškos architektūros, kryžminio plano, su vienu dideliu bokštu ir kitoje pusėje mažesniu. Bažnyčioje yra aukšti arkiniai langai, akustinės angos. Viduje yra yra trys neobaroko bruožų altoriai: didysis – šv. Kryžiaus, kairysis – švč. Marijos, dešinysis – šv. Juozapo. Šventorių juosia akmenų mūro tvora.