Aplankykite

Ankščiau vadintas Šventkalniu arba Švedkalniu. Piliakalnis priskiriamas karų su Kryžiuočių ordinu laikotarpiui: yra manančių, kad čia ir buvo legendiniai Pilėnai, kryžiuočių sunaikinti 1336 m. Dėl ryškiai matomų piliakalnio gynybinių įtvirtinimų – terasų – jis primena laiptuotą piramidę. Piliakalnio viršūnėje kultūrinio sluoksnio mažai teišliko. O gi Pietiniame kalvos šlaite yra buvusi gyvenvietė – čia rasta grublėtosios keramikos.

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Slėnyje iškilęs, lapuočiais apaugęs, apardytas piliakalnis dar vadinamas Pile. Jo šlaitai statūs, iki 10 m aukščio, auga dvylikos kamienų liepa. Sakoma, kad piliakalnyje slypi užkeikti didžiuliai turtai – auksinis veršis ir daugybė pinigų, kuriuos galima būtų iškasti, tik reikia žinoti stebuklingą žodį.

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, įrengtas aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 45×40 m dydžio. Joje buvo aptinkama akmeninių ir geležinių kirvių bei kitų radinių (neišliko). Aikštelės vakarinėje pusėje supiltas 0,5 aukščio, 10 m pločio pylimas. Į Pietryčius nuo piliakalnio yra papilys, vadinamas Parškalniu. Jis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, esančioje tarp Melnyčios upelio ir Paršežerio …

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas aukštumos kyšulyje Jūros dešiniajame krante. Šlaitai statūs, 10 – 20 m aukščio. Pietinis aikštelės kraštas griūva į Jūrą. Piliakalnis apardytas arimų, apkasų ir žvėrelių urvų. Dabar jis apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis žinomas ir Užjūrio ir Gulbiškės vardais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis pasiekiamas iš Pajūrio – Bikavėnų kelio pasukus į Dapkiškę, jos pietini…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Zamėkalniu, įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 37×20 m dydžio. Joje rasta bronzinė lankinė segė (neišliko). Šlaitai vidutinio statumo, 112-14 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dabar apaugęs lapuočiais. Jis žinomas ir Dimgerukų vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse – viduriu. Pasiekiamas važiuojant nuo Varsėdžių rytinės dalies viešk…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Pirmasis piliakalnis, vadinamas Ragankalniu arba Raguvijos kalnu, įrengtas aukštumos viršuje, Yžnės kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 60×30 m dydžio, per 1,5 m iškilusiu viduriu. Šlaitai nuolaidūs – vidutinio statumo, 4-12 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja, aikštelės kraštuose auga keli medžiai. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Pasiekiamas iš Bytlaukio – Kaltin…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Antrasis piliakalnis yra už 1,6 km į pietryčius nuo pirmojo. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš vakarų ir pietų juosia Gilioji dauba, iš rytų – Paklupio dauba, 200 m į šiaurę nuo Yžnės kairiojo kranto Aikštelė keturkampė, pailga pietų – šiaurės kryptimi. Šlaitai, statūs, 10-20 m aukščio, ankščiau erodavę. Piliakalnis apaugęs spygliuočiais medžiais, vadinamas ir Traku. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia. Piliakalnis pasi…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Gegužkalniu ar Bliūdkalniu, įrengtas ilgos siauros kalvos pietvakarinėje dalyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 20×10 m dydžio. Ji buvo apjuosta dviem pylimais, kurių pirmasis ėjo aikštelės pakraščiais, antrasis už griovio – piliakalnio šlaituose. Piliakalnyje stovėjo Gegužės pilis, kurią 1329 m. vasario mėnesį sudegino kryžiuočiai. Apie tai žinoma iš prancūzų poeto Gijomo diu Mašo (Guillaum…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas Jūros upės kairiajame krante, jos ir į ją įtekančio bevardžio upeliuko santakoje esančiame kranto kyšulyje. 60×40 m dydžio aikštelė pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiai ir krūmais. Piliakalnio pietrytinėje papėdėje yra Pilviniu vadinamas pėduotas akmuo. Piliakalnio chronologija neaiški (I tūkst. ?). Pasiekiamas iš Žąsinalio – Gūvainių kelio už 450 m, pavažiavus į ka…

Dar vadinamas Pilė, Pilis. Piliakalnis apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Čia stovėjo viena svarbiausių Karšuvos žemės pilių, Pūtvės pilis, kurią XIV a. du kartus sudegino kryžiuočiai. Tačiau pačią pilį kryžiuočiai užėmė ir iš pamatų sunaikino, tik po kelerių metų, priešams vartus atkėlęs vietos didžiūnas išdavikas Spudas su šeima gavo krikšto malonę. Dabartinio Pūtvės kaimo žemės prasideda vos už pustrečio kilometro į pietus nuo piliakalnio. 2013 m. piliakalnis ir jo teritorija sutvar…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, skersmens. Šlaitai statūs, 6-15 m aukščio. Jis apaugęs lapuočiais, žinomas ir Gardiškės, Severėnų vardais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Dabar neišvaizdus piliakalnis, ilgalaikių arimų metu praradęs kone visus piliakalnio požymius. Apaugusi jo kalva gražesnė iš tolo. Pasiekiamas iš Kaltinėnų – Varnių kelio …

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Miegės kalnu, įrengtas aukštumos krašte. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 50 m ilgio, 34 m pločio šiauriniame gale, 3 m žemesne rytine puse. Šlaitai statūs, 6-10 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, vakarinis ir pietinis šlaitai dirvonuoja. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Autentiškai išlikęs vakarinis šlaitas, nelygi aikštelė, apsaugota nemažo pylimo. Len…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Užpiliu, įrengtas aukštumos kyšulyje Akmenos kairiajame krante. Šlaitai statūs, 12 – 15 m aukščio. Piliakalnis apardytas duobių, žvėrelių urvų, pietvakarinėje pusėje esantis antras griovys yra išplatintas iki 25 m. Jis apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis gerai išlikęs, su piliakalniams nebūdingu plačiu grioviu, skiriančiu jį nuo aukštumos. Visą jo grožį slepia …

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas Akmenos dešiniojo kranto plataus slėnio kyšulyje tarp dviejų griovių. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. 26 m ilgio šiaurės rytų krašte, kur geriausiai iškilusi. Šlaitai statūs, 12 m aukščio/. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Atokiau nuo Akmenos esantis piliakalnis, sugebėjęs išlikti nežinomu iki 2015 m. vasaros. Piliakalnis pasiekiamas iš Balsių – Upynos pl…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas Akmenos kairiajame krante prie Skrodupio žiočių esančios atskiros didelės kalvos centrinėje dalyje. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, pietrytiniame pylime iškasta duobė. Jis apaugęs medžiais, daugiausia eglėmis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Šilalės – Pagramančio plento pasukus į kairę (šiaurės rytus), Į Pūtvę, joje – į d…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Jūros dešiniajame krante. 11 m ilgio, 11 m pločio aikštelėje keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Joje rastas geležinis kirvis ir bronzinis žiedas pastorinta priešakine dalimi. Piliakalnis apardytas duobių, pietvakarinis, pietrytinis ir šiaurės rytinis šlaitas erodavę. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, žinomas ir Lileikėnų vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pilike ar Pilale, įrengtas atskiroje kalvoje Lyties dešiniajame krante, netoli santakos su Lokysta. Apie 25×20 m dydžio aikštelė buvo ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Šlaitai vidutinio statumo iki 6 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Pasiekiamas Šilalės – Leviškių keliu, Leviškiuose pasukus į dešinę (pietvakarius) link kaimo centro, pervažiavus Lyties upelį ir nuo kairėje (p…

Didingiausia Žemaitijos kalva, virš jūros lygio pakilusi per 234 metrus. Karūžiškės kaime esančią kalvų grupę sudaro Medvėgalio, Pilies, Alkos, Piliorių, Ąžuolų, Sumonių ir Sargų (Bevardis) „kalnai“. XIII-XIV a. čia stovėjo žymiausia Medininkų žemės tvirtovė, gynusi Žemaičių žemę nuo Kryžiuočių ordino. Anot kronikų, čia su karo žygių 1329 m. buvo atjojęs net Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis. Nuo Medvėgalio prasidėjo akmenimis (kūlgrinda) bei rąstais (medgrinda) grįstas žemaičių karinis s…

Vienas iš turistų traukos centrų vakariniame Šilalės rajono pakraštyje. 2021 m. piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas lankymui. Kaip ir dauguma krašto piliakalnių, datuojantis XIV a. Vokiečių kronikose ir naujausiose archeologų išvadose teigiama, kad būtent čia stovėjusi pirmoji Gedimino pilis, kurią sunaikino šį kraštą aktyviai puolę kryžiuočiai. Piliakalnio gyvenvietės teritorijoje rastos keturios romėniškos monetos įrodo, kad žemaičiai palaikė prekybos ryšius su Romos imperija. Turizmui …

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis yra Šiauduvos apylinkėse, kartu su Dievyčio ežeru sudaro vientisą ansamblį ir atrodytų įspūdingai, bet yra apaugęs mišku. Ežeras su piliakalniu priklausė senovės šventvietei. Piliakalnio rytinėje pusėje rasta kūlgrinda. Šį gamtos perlą išgarsino poetas Maironis, apdainavęs baladėje „Dyvytis“. Priešingoje piliakalniui ežero pusėje yra pastatytas paminklinis akmuo vietinių dvarininkų giminei, iš kurios kilo brigados gener…

Tikriau vadinamas Skuburkalniu, yra aukštumos pakraštyje, kairiajame Akmenos krante, arti Pagrybio kaimo, pagal kurį dabar vadinamas. Kūgio formos piliakalnis įspūdingiausiai atrodo nuo Kaltinėnų pusės. Į pietus įsikūręs erdvus papilys. Manoma, kad čia buvo senoji Kaltinėnų gyvenvietė, kurioje galėjo stovėti viena iš žemaičių pilių.

Piliakalnis, įrengtas aukštumos krašte Jūros ir Kisės dešiniajame krante, upių santakoje. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Pajūrio – Jomantų plento Jomantų pradžioje pasukus į dešinę (rytus), už 800 m pasukus į kairę (šiaurės rytus) ir pravažiavus 500 m iki sodybos (yra už jos). Apie piliakalnį žinoma 19 padavimų.

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Skorės kalnu, įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Medžių užgožtas ankstyvas piliakalnis, pagal V. Statkevičiaus užrašytas legendas identifikuotas tik 2017 m. gegužės 24 d. Pasiekiamas iš senojo Žemaičių plento (197) Gaučiuose pasukus link Rėzgalių, pavažiavus 2,2 km ir už nedidelio miško kairėje (šiaurės vakaruose) Nuomininkuose pasukus link Pasausalio, pavažiavus 1,25 km iki kelio ats…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Vokietkapiu, įrengtas Vėžiaus upelio dešiniojo kranto kyšulyje. Pavėžio piliakalnis tapatinamas su Genioto dvaro (kiemo) vieta, minima 1385, 1387, 1393, 1394 ir 1395 m. kryžiuočių kelių aprašymuose. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Nedideli piliakalnio įtvirtinimai rodo jame stovėjus ne stiprią pilį, o tvirtintą sodybą. Pasiekiamas Šilalės – Kvėdarnos plentu (yra 40 m į kairę (pietvakarius…

Piliakalnis, vadinamas Kepaliuškalniu. Jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia neabejojant teigti, kad kovų su kryžiuočiais laikotarpiu ten stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių. Pasak legendos, Kepaluškalniu jis vadinamas todėl, kad vienas žmogus čia pametęs kepalušą (kepurę). Ant piliakalnio švenčiant Jonines ir kitų sueigų metu kūrenami laužai.

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Burgkalniu ar Birgėkalniu, įrengtas atskiroje kalvoje. 80x30m dydžio aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi. Piliakalnis apardytas arimų, bulviarūsių, rytinis kraštas nukastas tiesiant Kaltinėnų-Upynos kelią. Piliakalnis dirvonuoja, vakarinis šlaitas apaugęs lapuočiais. Datuojamas I tūkst. Piliakalnio siluetas matomas visai šalia Kauno-Klaipėdos autostrados. Pasiekiamas iš Klaipėdos-Kauno autostrados K…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas atskiroje kalvoje, iš vakarų, šiaurės ir rytų juosiamoje Reksvės upelio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais su tankiomis ankščiau iškirstų medžių atžalomis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Šilalės-Žadeikių kelio Nevočiuose pasukus į dešinę (šiaurės rytus) link Rubaičių, prieš antrą didesnį kelio posūkį į dešinę pasukus į kairę (šiaurės vakarus) l…

Traksėdžio seniūnijoje, Rubinavo kaime, kairiajame Lokystos krante esantis piliakalnis dar vadinamas Švedų pilimi arba Šarūnkalniu. Šalia praeina plentas Šilalė-Pajūris. Pylimas išlikęs tik pietvakarių, pietryčių ir šiaurės rytų pusėse. Dalis piliakalnio šlaitų nuardyti apie 1860 m. kasant karjerą. Pietvakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Žinoma apie 30 padavimų apie Šarūnkalnį, iš kurių dauguma apie stipruolį milžiną kunigaikštį Šarūną, kuri…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Simėnų piliakalnio archeologijos paminklų kompleksui priklauso Simėnų piliakalnis su priešpiliu ir papėdės gyvenviete bei Kalniškių piliakalnis, esantis 250 m į pietryčius nuo Simėnų piliakalnio, jau Tauragės rajone, Skaudvilės seniūnijoje. Piliakalnis, vadinamas Pelėdkalniu arba Pelėkalniu, yra aukštumos kyšulyje Ančios dešiniajame krante, ties santaka su Gulbinu (Pela). Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Buvusios didybės…

Piliakalnis, vadinamas Eržinkalniu, įrengtas aukštumos krašte, Lokystos kairiajame krante, ties jos intaku Virkule. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais po kirtimo. Pietvakariniame šlaite įrengti laiptai. 1394 m. rugsėjo 24 d. kryžiuočių kelio į Medininkų kraštą aprašyme nurodoma jų „pirma stovykla prie Lokystos, kur yra piliavietė“. Šis įrašas rodo, jog Treigių piliakalnis tuo metu jau buvo apleistas. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Pasiekiamas Laukuvos-Treigių keliu (yr…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Akmenos kairiajame krante. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pamažu Akmenos pakrančių miškuose dingstantis piliakalnis su nemažu pylimu. Pasiekiamas Šilalės-Lomių keliu pravažiavus Akmeną, pasukus į kairę (šiaurės rytus) ir pavažiavus lauko keliuku pakrante 1,4 iki sodybos (yra už jos į šiaurę kitapus trumpos griovos). Apie piliakalnį žinomi 14 padavimų. …

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas Akmenos kairiajame ir Akmenyno dešiniajame krantuose, upių santakoje. Piliakalnį 2006-2008 m. tyrinėjo Gintautas Zabiela. Jo liekanose ištirtas bendras 305,5 m2 plotas, rasta 19 ypatingų radinių bei 43 keramikos šukės. Nustatyta, kad piliakalnis apgyvendintas I tūkst. per. Kr. Pabaigoje ar I tūkst. pradžioje. Iš to laiko išliko akmenų grindinio fragmentai bei lipdyta brūkšniuota keramika. Piliakalnis datuojamas…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Kuple, įrengtas Jūros kairiajame krante esančios aukštumos krašte. Piliakalbyje lokalizuojama Livonijos ordino magistro Burchardo iš Hornhauzeno lygiomis Livonijos ir Prūsijos brolių lėšomis „Karšuvos -žemėje ant švento Jurgio kalno, 1259 viešpaties metais“ pastatyta Georgenburgo pilis, „kuri tada buvo itin reikšminga krikščionių tikėjimui plėsti. Pastačius šią pilį, jai saugoti ten buvo palikta Prūsijos ir L…

Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Veringa, yra aukštumos kyšulyje, Jūros kairiajame ir Bario dešiniajame krantuose, upių santakoje, 500 m į šiaurę nuo pirmojo Vilkų Lauko piliakalnio. Piliakalnyje lokalizuojama apie 1259 m. žemaičių pastatyta bevardė pilis, blokavusi pirmajame Vilkų Lauko piliakalnyje stovėjusį Ordino Georgenburgą. Piliakalnis datuojamas XIII a. Pasiekiamas nuo pirmojo Vilkų Lauko piliakalnio Jūros pakrantės aukštuma prieš sr…