Šilalės muziejai

Aplankykite

Aleksandro Stulginskio gimtinė ir parkas
Šeši kilometrai į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų centro esantis kaimas – Kutaliai, kuriame gimė 1885 m. vasario 26 d. gimė būsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. 1991 m. čia pastatytas stogastulpis, šalia pilkuoja tipinis akmens stulpelis su stilizuotais Gediminaičių stulpais. 2012 m. vietos Aktyvių kaimo žmonių iniciatyva įkurtas A. Stulginskio atminimui skirtas parkas. Per metus laiko, šiame parke pasodinta apie 130 rūšių medelių ir krūmų. …
Aukštagirės apžvalgos bokštas
Pastatytas ant Aukštagirės kalno. 15 metrų aukščio metalo konstrukcijų. Užlipus į bokštą atsiveria kalvotosios Žemaitijos panorama. Tai vienintelis apžvalgos bokštas Šilalės rajone. Šalia įsikūrusi Aukštagirės slidinėjimo trasa.
Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų – dviratininkų takas
Trasos ilgis 23 km. Pagrindinė Aukštagirės tako paskirtis – suteikti galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją, susipažinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Medvėgalio, Bilionių kraštovaizdžio, Aukštagirės geomorfologiniu draustiniais, Bilionių, Medvėgalio istoriniais – archeologiniais kompleksais; Požerės miestelio architektūros objektais; vertingomis floros bei faunos buveinėmis.
Bendruomenių parkas
Kapų g. 18, Šilalė
Šalia Šilalės miesto tvenkinio įrengtas bendruomenių parkas, kuriame yra suoliukai, lauko treniruokliai. Tai viena iš mėgstamiausių šilališkių poilsio vietų, kur susijungia aktyvus laisvalaikis, gamtos apsuptyje, su miesto linksmybėmis.
Bilionių piliakalnis
Ankščiau vadintas Šventkalniu arba Švedkalniu. Piliakalnis priskiriamas karų su Kryžiuočių ordinu laikotarpiui: yra manančių, kad čia ir buvo legendiniai Pilėnai, kryžiuočių sunaikinti 1336 m. Dėl ryškiai matomų piliakalnio gynybinių įtvirtinimų – terasų – jis primena laiptuotą piramidę. Piliakalnio viršūnėje kultūrinio sluoksnio mažai teišliko. O gi Pietiniame kalvos šlaite yra buvusi gyvenvietė – čia rasta grublėtosios keramikos.
Biržų Lauko piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Slėnyje iškilęs, lapuočiais apaugęs, apardytas piliakalnis dar vadinamas Pile. Jo šlaitai statūs, iki 10 m aukščio, auga dvylikos kamienų liepa. Sakoma, kad piliakalnyje slypi užkeikti didžiuliai turtai – auksinis veršis ir daugybė pinigų, kuriuos galima būtų iškasti, tik reikia žinoti stebuklingą žodį.
Burbiškių piliakalnis (Paršpilis)
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, įrengtas aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 45×40 m dydžio. Joje buvo aptinkama akmeninių ir geležinių kirvių bei kitų radinių (neišliko). Aikštelės vakarinėje pusėje supiltas 0,5 aukščio, 10 m pločio pylimas. Į Pietryčius nuo piliakalnio yra papilys, vadinamas Parškalniu. Jis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, esančioje tarp Melnyčios upelio ir Paršežerio …
Dapkiškės piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas aukštumos kyšulyje Jūros dešiniajame krante. Šlaitai statūs, 10 – 20 m aukščio. Pietinis aikštelės kraštas griūva į Jūrą. Piliakalnis apardytas arimų, apkasų ir žvėrelių urvų. Dabar jis apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis žinomas ir Užjūrio ir Gulbiškės vardais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis pasiekiamas iš Pajūrio – Bikavėnų kelio pasukus į Dapkiškę, jos pietini…
Didkiemio Šv. Angelų Sargų bažnyčia
Stovi Didkiemio kaime, Jūros slėnio kairiajame krante. Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Įrengti 2 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Jame yra kapinės. Medinę bažnyčią 1796 m. pastatė Ignas Daujotas. 1896 m. jai pakeisti sienojai. Iki 1933 m. įkurta parapija. Bažnyčios kultūrinę vertę padidina apie 1860 m. sumeistrauti vargonai. Nors XX a. pradžioje jie buvo perstatyti, tačiau tebeturi originalių medinių detalių. …
Dionizo Poškos Baublių muziejus
Muziejaus g. 10a, Bijotai, Šilalės r. sav.
Unikalus nacionalinis istorijos paminklas – seniausias Lietuvos muziejus (1812 m.), įkurtas Bijotų (Bardžių) dvaro savininko, rašytojo Dionizo Poškos. Tūkstantmečių ąžuolų – Baublių kamienuose įrengtame muziejuje kultūros šviesuolis Dionizas Poška sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Ir šiandien čia, visoje Bijotų dvaro teritorijoje veikia muziejus – Šilalės Vlado Statkevičiaus …
Dungeriukų piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Zamėkalniu, įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 37×20 m dydžio. Joje rasta bronzinė lankinė segė (neišliko). Šlaitai vidutinio statumo, 112-14 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dabar apaugęs lapuočiais. Jis žinomas ir Dimgerukų vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse – viduriu. Pasiekiamas važiuojant nuo Varsėdžių rytinės dalies viešk…
Evangelikų liuteronų bažnyčia
Nepriklausomybės g. 8, Šilalė
1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią. 1833 m. bažnyčia sudegė. 1838 m. nudegusios vietoje pastatyta antra medinė bažnyčia. Prie bažnyčios buvo pastatyta medinė varpinė. 1882 m. bažnyčia suremontuota, o ant bažnyčios vakarinio galo pastatytas medinis bokštas ir įkeltas varpas. 1941 m. birželio 24 d., pirmosiomis karo dienomis, bažnyčia vėl sudegė. Atgimimo laikais dabartinė bažnyčia perstatyta iš Gėrkių gyvenamojo namo, kur vyko pamaldos iki 1991 metų. …
Evangelikų liuteronų kapinės
Nepriklausomybės g., Šilalės šilo pietinis pakraštys, Šilalė
Kapinės primena, jog iki II pasaulinio karo Šilalėje gyveno gana daug evangelikų liuteronų. Spėjama, jog dauguma jų buvo atvykę iš Mažosios Lietuvos arba iš Tauragės krašto.
Gedminiškės I piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Pirmasis piliakalnis, vadinamas Ragankalniu arba Raguvijos kalnu, įrengtas aukštumos viršuje, Yžnės kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 60×30 m dydžio, per 1,5 m iškilusiu viduriu. Šlaitai nuolaidūs – vidutinio statumo, 4-12 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja, aikštelės kraštuose auga keli medžiai. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Pasiekiamas iš Bytlaukio – Kaltin…
Gedminiškės II piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Antrasis piliakalnis yra už 1,6 km į pietryčius nuo pirmojo. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš vakarų ir pietų juosia Gilioji dauba, iš rytų – Paklupio dauba, 200 m į šiaurę nuo Yžnės kairiojo kranto Aikštelė keturkampė, pailga pietų – šiaurės kryptimi. Šlaitai, statūs, 10-20 m aukščio, ankščiau erodavę. Piliakalnis apaugęs spygliuočiais medžiais, vadinamas ir Traku. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia. Piliakalnis pasi…
Gegužių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Gegužkalniu ar Bliūdkalniu, įrengtas ilgos siauros kalvos pietvakarinėje dalyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 20×10 m dydžio. Ji buvo apjuosta dviem pylimais, kurių pirmasis ėjo aikštelės pakraščiais, antrasis už griovio – piliakalnio šlaituose. Piliakalnyje stovėjo Gegužės pilis, kurią 1329 m. vasario mėnesį sudegino kryžiuočiai. Apie tai žinoma iš prancūzų poeto Gijomo diu Mašo (Guillaum…
Giliukai Šilalės mieste
Šilalės Giliukai – miesto viešosiose erdvėse apsigyvenę mažosios skulptūrinės plastikos objektai, kviečiantys tyrinėti ir pažinti Šilalės miestą ir jo erdves, keliaujant tarp skulptūrėlių.Giliukai – ąžuolo vaikai, įprasminantys būties tęstinumą.
Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia
Girdiškė, Šilalės r.
Legenda Byloja, kad Romoje, ant Eskvilino kalvos rugpjūčio 5-ąją prisnigo. Šis neįprastas įvykis buvo suprastas, kaip Dievo parodytas ženklas ir toje vietoje ankstyvaisiais viduramžiais buvo pastatyta Didžioji Marijos bazilika. Švč. Mergelės Marijos garbei dedikuota bažnyčia Girdiškėje, pastatyta 1914 m. remiant Jonui Adomavičiui, yra vienintelė Lietuvoje ne vien dėl šio titulo, bet ir dėl unikalių interjero kūrinių – šoninių navų altorių iš nužievintų ąžuolo kamienų ir šakų su medžio skulptūro…
Gūvainių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas Jūros upės kairiajame krante, jos ir į ją įtekančio bevardžio upeliuko santakoje esančiame kranto kyšulyje. 60×40 m dydžio aikštelė pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiai ir krūmais. Piliakalnio pietrytinėje papėdėje yra Pilviniu vadinamas pėduotas akmuo. Piliakalnio chronologija neaiški (I tūkst. ?). Pasiekiamas iš Žąsinalio – Gūvainių kelio už 450 m, pavažiavus į ka…
Gvaldų (Drungeliškės) koplyčia
Miške pastatyta koplyčia, kur XIX a. ant akmens esą apsireiškęs Kristus, po to toje vietoje vis atsirasdavusi Jėzaus Nazariečio statulėlė. Žmonės tikėjo čia esant gydančių galių, dėl ko ir buvo pastatyta koplyčia. Apie 1937 m. virš mažosios koplytėlės buvo suręsta dar viena, didesnė koplyčia. Kasmet birželio mėnesį čia švenčiami Švč. Jėzaus Širdies atlaidai.
Indijos piliakalnis
Dar vadinamas Pilė, Pilis. Piliakalnis apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Čia stovėjo viena svarbiausių Karšuvos žemės pilių, Pūtvės pilis, kurią XIV a. du kartus sudegino kryžiuočiai. Tačiau pačią pilį kryžiuočiai užėmė ir iš pamatų sunaikino, tik po kelerių metų, priešams vartus atkėlęs vietos didžiūnas išdavikas Spudas su šeima gavo krikšto malonę. Dabartinio Pūtvės kaimo žemės prasideda vos už pustrečio kilometro į pietus nuo piliakalnio. 2013 m. piliakalnis ir jo teritorija sutvar…
Jaunodavos piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, skersmens. Šlaitai statūs, 6-15 m aukščio. Jis apaugęs lapuočiais, žinomas ir Gardiškės, Severėnų vardais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Dabar neišvaizdus piliakalnis, ilgalaikių arimų metu praradęs kone visus piliakalnio požymius. Apaugusi jo kalva gražesnė iš tolo. Pasiekiamas iš Kaltinėnų – Varnių kelio …
Kaltinėnų dvasingumo parkas
Tai labiausiai turistų, maldininkų lankomų vietų Kaltinėnų apylinkėse. Šiame parke yra įrengtos Tremtinių kalvarijos. Jas sudaro 21 skulptūra, jos įamžina Kristaus ir tremtinių kančią tremtinių atminimas. Jų autoriai – Lietuvos skulptoriai. Teritorijoje įrengta Šv. Mergelės koplyčia. Greta skulptūrų ansamblio, ant didelio kalno, į viršų kyla apie 20 metrų aukščio baltas Prisikėlimo kryžius. Jis Lietuvoje laikomas aukščiausiu kryžiumi. Atvykstantieji turi galimybę medituoti vaikščiodami parko te…
Kaltinėnų kapinių koplyčia
Aštuonkampė medinė liaudiškos architektūros koplyčia, statyta 1798 – aisiais, restauruota 1989 – aisiais. Savo formomis ji primena Račkiškės koplyčią, kuri Lietuvos liaudies buities muziejuje reprezentuoja tradicinę sakralinę architektūrą. Koplyčios viduje kaupiamos iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktos šventųjų skulptūrėlės.
Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Stovi Kaltinėnuose, atstatyta 1995 m., po 1988 m. kilusio gaisro. Tai modernios sakralinės architektūros statinys su dviem trikampiais bokštais. Bažnyčios pagrindinis akcentas – didįjį altorių pakeičianti ir laiptais tikinčiųjų link žengianti puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra – iš balto marmuro ir bronzos (dalininkas Alfonsas Vaura). Manoma, jog nuo Vytauto Didžiojo laikų Kaltinėnuose yra stovėjusios bent septynios medinės bažnyčios.
Kalvalių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Miegės kalnu, įrengtas aukštumos krašte. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 50 m ilgio, 34 m pločio šiauriniame gale, 3 m žemesne rytine puse. Šlaitai statūs, 6-10 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, vakarinis ir pietinis šlaitai dirvonuoja. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Autentiškai išlikęs vakarinis šlaitas, nelygi aikštelė, apsaugota nemažo pylimo. Len…
Kazimiero Jauniaus muziejus
Aitros g. 5, Lembas, Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav.
Kvėdarnos apylinkėse Lembo kaime yra Kazimiero Jauniaus – katalikų dvasininko ir lietuvių kalbos tyrinėtojo kalbininko gimtinė. K. Jaunius tyrinėjo lietuvių kalbos ryšius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, susistemino lietuvių kalbos tarmes, aprašė priegaides, sukūrė naujų gramatikos terminų. 1891 m. parengęs ir išleidęs lietuvių kalbos gramatiką. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžioje K. Jauniaus tėviškėje imtas kurti memorialinis muziejus: atstatyta klėtelė, ūkinis pastatas, įrengta et…
Kazokų piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Užpiliu, įrengtas aukštumos kyšulyje Akmenos kairiajame krante. Šlaitai statūs, 12 – 15 m aukščio. Piliakalnis apardytas duobių, žvėrelių urvų, pietvakarinėje pusėje esantis antras griovys yra išplatintas iki 25 m. Jis apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis gerai išlikęs, su piliakalniams nebūdingu plačiu grioviu, skiriančiu jį nuo aukštumos. Visą jo grožį slepia …
Kiaukų piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas Akmenos dešiniojo kranto plataus slėnio kyšulyje tarp dviejų griovių. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. 26 m ilgio šiaurės rytų krašte, kur geriausiai iškilusi. Šlaitai statūs, 12 m aukščio/. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Atokiau nuo Akmenos esantis piliakalnis, sugebėjęs išlikti nežinomu iki 2015 m. vasaros. Piliakalnis pasiekiamas iš Balsių – Upynos pl…
Koplytėlė
Skveras ties J. Basanavičiaus ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryža, Šilalė
Senasis šventorius –  tai pirmosios Šilalės bažnyčios vieta. Nuo 1533 m. čia stovėjo trys medinės Šilalės bažnyčios, o 1779 m. iškilo ir ketvirtoji – mūrinė.  Senoji bažnyčia nugriauta 1903 m.
Kreivių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas Akmenos kairiajame krante prie Skrodupio žiočių esančios atskiros didelės kalvos centrinėje dalyje. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, pietrytiniame pylime iškasta duobė. Jis apaugęs medžiais, daugiausia eglėmis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Šilalės – Pagramančio plento pasukus į kairę (šiaurės rytus), Į Pūtvę, joje – į d…
Kunigiškių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Jūros dešiniajame krante. 11 m ilgio, 11 m pločio aikštelėje keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Joje rastas geležinis kirvis ir bronzinis žiedas pastorinta priešakine dalimi. Piliakalnis apardytas duobių, pietvakarinis, pietrytinis ir šiaurės rytinis šlaitas erodavę. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, žinomas ir Lileikėnų vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst…
Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia
Pastatyta ir įrengta 1936 m. Tai šeštoji bažnyčia miestelyje, dėl Kvėdarną varginusių gaisrų. Bažnyčią projektavęs Romanas Steikūnas pasirinko neoromaninę architektūrinę stilistiką, todėl iš išorės pastatas atrodo masyvus, rūstokas, išmūrytas iš akmenų, kas primena mūsų kraštui būdingą lipidinės statybos tradiciją. Interjeras erdvus, šviesus, trijų navų galuose įkurdinti iš Plungės 1942 m. atgabenti neobarokiniai altoriai. Šventoriuje yra tradicinės išvaizdos mūrinė koplytėlė bei iškilęs dviejų…
Lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanikos“ skrydžio 60 – mečiui skirtas paminklas
J. Basanavičiaus g. ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Šilalė
Moderni akmenų kompozicija, vaizduoja miške tarp pušų nukritusį lėktuvą „Lituanica“ (autoriai: Paulius ir Jonas Juodikiai, architektai: Marija ir Martynas purvinai). Lakūnų atminimas įamžintas 1993 m., pažymint 60-ąsias jų skrydžio per Atlantą ir tragiškos žūties metines. Paminklas liudija, jog vienas lakūnų – Stasys Girėnas – yra gimęs Šilalės rajone, Vytogalos kaime.
Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Bažnyčia pastatyta 1856 m., priskiriama romantizmo stiliui – stačiakampio plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčia – archit. Timofejevo projektas, statė meistras Kalėda. Jos statyba rūpinosi klebonas Matas Narkevičius, dvarininkas Vladas Tallat-Kelpša, parapijiečiai. Laukuvos prelatas Razutis-Razutovičius sumokėjo už plytas. Bažnyčią 1893 m. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė 2 varpus. Šventoriuje palaidotas Šventojo Rašto …
Leviškių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pilike ar Pilale, įrengtas atskiroje kalvoje Lyties dešiniajame krante, netoli santakos su Lokysta. Apie 25×20 m dydžio aikštelė buvo ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Šlaitai vidutinio statumo iki 6 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Pasiekiamas Šilalės – Leviškių keliu, Leviškiuose pasukus į dešinę (pietvakarius) link kaimo centro, pervažiavus Lyties upelį ir nuo kairėje (p…
Lydžio rinktinės partizanų žeminė
2014 m. Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio miške atkurta partizanų žeminė, kurioje glaudėsi Kęstučio apygardos Lydžio (nuo 1948 m. Butigeidžio) rinktinės 3-čios kuopos 2-asis (nuo 1948 m. Jūros) būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę.
Medvėgalio piliakalnis
Didingiausia Žemaitijos kalva, virš jūros lygio pakilusi per 234 metrus. Karūžiškės kaime esančią kalvų grupę sudaro Medvėgalio, Pilies, Alkos, Piliorių, Ąžuolų, Sumonių ir Sargų (Bevardis) „kalnai“. XIII-XIV a. čia stovėjo žymiausia Medininkų žemės tvirtovė, gynusi Žemaičių žemę nuo Kryžiuočių ordino. Anot kronikų, čia su karo žygių 1329 m. buvo atjojęs net Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis. Nuo Medvėgalio prasidėjo akmenimis (kūlgrinda) bei rąstais (medgrinda) grįstas žemaičių karinis s…
Medvėgalis
Karūžiškė II, Šilalės r. sav.
Didingiausia Žemaitijos kalva, virš jūros lygio pakilusi per 234 metrus. Karūžiškės kaime esančią kalvų grupę sudaro Medvėgalio, Pilies, Alkos, Piliorių, Ąžuolų, Sumonių ir Sargų (Bevardis) „kalnai“. XIII-XIV a. čia stovėjo žymiausia Medininkų žemės tvirtovė, gynusi Žemaičių žemę nuo Kryžiuočių ordino. Anot kronikų, čia su karo žygių 1329 m. buvo atjojęs net Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis. Nuo Medvėgalio prasidėjo akmenimis (kūlgrinda) bei rąstais (medgrinda) grįstas žemaičių karinis s…
Memorialas „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“ Pajūrio miestelyje
Sukurtas visiems sovietinio gulago lageriuose ir tremtyje žuvusiems Šilalės krašto partizanams ir tremtiniams. Traukinio vagonas su įrengta ekspozicija, pastatytas aikštėje, primena, kokiu būdu iš Lietuvos į Sibirą buvo gabenami mūsų krašto gyventojai. Prieš II-ąjį pasaulinį karą Tremtinių aikštės vieta buvo skirta turgui, sovietmečiu apleista. Dabar ši erdvė tapo atminties ir susibūrimų vieta.
Nepriklausomybės ąžuolas
J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės g. sankryža
Kiekvienam atvykusiam į Šilalę matomoje vietoje žaliuoja paminklinis ąžuolas. Jo pavėsyje akmeniniuose stulpeliuose iškalta data – „1918 02 16“. Šie skaičiai sako, kad ąžuolas – gyvas Lietuvos Respublikos paskelbimo paminklas.  Kraštotyrininko Kazimiero Šetkaus teigimu, medelį pasodino Šilalės šaulių būrys 1937-ųjų rudenį iš anksto pasiruošdami Nepriklausomybės 20mečio minėjimui.
Norberto Paškevičiaus parkas Bijotuose
Manoma, kad šis parkas sodintas apie 1825 metais netikro Dionizo Poškos brolio Norberto Paškevičiaus. Šiame parke auga šimtamečiai klevai, ąžuolai. Parke auga keturliemenė liepa, 4,6 m apimties klevas, ąžuolai i 40 tiesiakamienių smulkialapių liepų. Įrengta poilsiavietė.
Orvydų parkas
Orvydų gatvė.
Parkelis įkurtas 2024 metais. Čia apsilankę galės prisėsti, nemažai suolelių, vaikams įrengta žaidimų aikštelė, yra lauko muzikos instrumentų. Parke galite rasti ir lentynas knygoms, bei rasti medžiuose inkilų ir namelius vabzdžiams. Šis parkas buvo ruošiamas kaip Miško parkas, tai buvo stengiamasi palikti kuo daugiau natūralios gamtos.
Padievaičio piliakalnis
Vienas iš turistų traukos centrų vakariniame Šilalės rajono pakraštyje. 2021 m. piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas lankymui. Kaip ir dauguma krašto piliakalnių, datuojantis XIV a. Vokiečių kronikose ir naujausiose archeologų išvadose teigiama, kad būtent čia stovėjusi pirmoji Gedimino pilis, kurią sunaikino šį kraštą aktyviai puolę kryžiuočiai. Piliakalnio gyvenvietės teritorijoje rastos keturios romėniškos monetos įrodo, kad žemaičiai palaikė prekybos ryšius su Romos imperija. Turizmui …
Padievyčio piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis yra Šiauduvos apylinkėse, kartu su Dievyčio ežeru sudaro vientisą ansamblį ir atrodytų įspūdingai, bet yra apaugęs mišku. Ežeras su piliakalniu priklausė senovės šventvietei. Piliakalnio rytinėje pusėje rasta kūlgrinda. Šį gamtos perlą išgarsino poetas Maironis, apdainavęs baladėje „Dyvytis“. Priešingoje piliakalniui ežero pusėje yra pastatytas paminklinis akmuo vietinių dvarininkų giminei, iš kurios kilo brigados gener…
Pagrybio piliakalnis
Tikriau vadinamas Skuburkalniu, yra aukštumos pakraštyje, kairiajame Akmenos krante, arti Pagrybio kaimo, pagal kurį dabar vadinamas. Kūgio formos piliakalnis įspūdingiausiai atrodo nuo Kaltinėnų pusės. Į pietus įsikūręs erdvus papilys. Manoma, kad čia buvo senoji Kaltinėnų gyvenvietė, kurioje galėjo stovėti viena iš žemaičių pilių.
Pajūralio Šv. Joakimo bažnyčia
Vietovė jokiais laikais nebuvo ryški – tik bažnyčios pastatymas ir atskiros parapijos įkūrimas suteikė tam tikros reikšmės. Šiandieninė šv. Joakimo šventovė iškilo 1906 m. Didžiojo Pajūrio dvarininko grafo Vladislovo Pliaterio bei parapijiečių lėšomis. Bažnyčia raudonų plytų mūro, vienbokštė, architektūra santūriai eklektiška, turinti neoromaninių ir neogotikos bruožų. Svarbiausias bažnyčios interjero akcentas – šv. Joakimo didysis altorius, kurio centre, priklausomai nuo liturginio kalendoriau…
Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia
Bažnyčia statyta 1830 m. vietos dvarininkų Valavičių lėšomis, tai vėlyvojo klasicizmo, tinkuoto mūro statinys. Bažnyčia stačiakampio plano, su 6 kolonų portiku, vienabokštė. Įrengti stilingi 5 altoriai. Interjerą puošia nemažai vertingų medinių XIX a. šventųjų skulptūrų. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas nuo 1988 m. Pajūryje klebonavęs Vytautas Sadauskas (1961–1991).
Pakisio piliakalnis
Piliakalnis, įrengtas aukštumos krašte Jūros ir Kisės dešiniajame krante, upių santakoje. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Pajūrio – Jomantų plento Jomantų pradžioje pasukus į dešinę (rytus), už 800 m pasukus į kairę (šiaurės rytus) ir pravažiavus 500 m iki sodybos (yra už jos). Apie piliakalnį žinoma 19 padavimų.
Paminklas „Žuvusiems už Tėvynės Laisvę tremtyje ir kalėjimuose 1941-1990“
Šilalės miesto kapinės – Zobėlijos g. ir Kapų g. sankirta
Originalios formos simbolizuoja prie ugnies susibūrusius įvairių kartų tremtinius – vaikus, paauglius, suaugusiuosius. Juos po savo šviesiais sparnais globoja angelas sargas. Paminklo autorius – Stasys Kruša. Istorikas Edvardas Vidmantas yra suskaičiavęs, kad stalinizmo laikotarpiu į Sibirą buvo ištremta daugiau negu 2300, o įkalinta virš 830 Šilalės rajono gyventojų.
Paminklas Kovo 11-ajai „Laisvės šauklys“
J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės g. sankryža
Paminklas, skirtas 1990-ųjų Kovo 11-ajai – Nepriklausomybės atkūrimui. Jį sukūrė skulptorius Kazimieras Kisielius. Šilalės „Laisvės šauklys” – pirmas Kovo 11-ajai skirtas paminklas Lietuvoje.
Paminklas Lietuvos partizanams, žuvusiems Šilalės rajone
Skveras ties J. Basanavičiaus ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryža, Šilalė
Granitiniame monumente iškalta beveik 180 pavardžių. Tiek aukų sudėta nedideliame žemės lopinėlyje, apimančiame tik 1/55 dalį Lietuvos. Būtent dabartinio Šilalės rajono teritorijoje laikėsi, kovojo ir žuvo žymūs rezistencinio sąjūdžio vadovai – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, Butageidžio rinktinės vadas Petras Balčinas-Pušis. Pažymėtina ir tai, kad šiame mažai miškingame (išskyrus pietvakarinę dalį) ir pa…
Paršežerio pažintinis takas
Laikinai uždarytas Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, įrengti 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Kelionė prasideda Paršežerio poilsiavietėje.Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten …
Pasausalio piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Skorės kalnu, įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Medžių užgožtas ankstyvas piliakalnis, pagal V. Statkevičiaus užrašytas legendas identifikuotas tik 2017 m. gegužės 24 d. Pasiekiamas iš senojo Žemaičių plento (197) Gaučiuose pasukus link Rėzgalių, pavažiavus 2,2 km ir už nedidelio miško kairėje (šiaurės vakaruose) Nuomininkuose pasukus link Pasausalio, pavažiavus 1,25 km iki kelio ats…
Pavėžio piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Vokietkapiu, įrengtas Vėžiaus upelio dešiniojo kranto kyšulyje. Pavėžio piliakalnis tapatinamas su Genioto dvaro (kiemo) vieta, minima 1385, 1387, 1393, 1394 ir 1395 m. kryžiuočių kelių aprašymuose. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Nedideli piliakalnio įtvirtinimai rodo jame stovėjus ne stiprią pilį, o tvirtintą sodybą. Pasiekiamas Šilalės – Kvėdarnos plentu (yra 40 m į kairę (pietvakarius…
Pėsčiųjų – dviratininkų takas aplink šilalės miesto tvenkinį
Ilgis apie 2 km. Šilalės miesto tvenkinys įrengtas patvenkus Ašučio upelį. Užtvanka stūkso miesto centre. Prie jo vyksta miesto renginiai. 2012 m. įrengtas fontanas, tapęs miesto akcentu. Aplink tvenkinį, įvairiose vietose pastatytos medinės pavėsinės. Nuo tvenkinio pėsčiųjų taku galime pasiekti vaikų žaidimo ir paplūdimio tinklinio aikšteles. Šalia tvenkinio įrengtas bendruomenių parkas, kuriame galima yra suoliukai, lauko treniruokliai. Tai viena iš mėgstamiausių šilališkių poilsio vietų. …
Pilių piliakalnis
Piliakalnis, vadinamas Kepaliuškalniu. Jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia neabejojant teigti, kad kovų su kryžiuočiais laikotarpiu ten stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių. Pasak legendos, Kepaluškalniu jis vadinamas todėl, kad vienas žmogus čia pametęs kepalušą (kepurę). Ant piliakalnio švenčiant Jonines ir kitų sueigų metu kūrenami laužai.
Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Stovi Požerės kaime, 0,6 km į pietryčius nuo Paršežerio ežero. Medinę bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas P. Zaleckas. Stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Bažnyčioje yra mediniai baroko bruožų altoriai, kuriuos puošia vietinių meistrų darbo drožiniai. Rokokinis vargonų prospektas, sakykla ir procesijų altorėlis. Didžiajame altoriuje įkomponuota medinė Antakalnio Jėzaus statula, kuri yra laikoma stebuklinga. Bažnyčia, varpinė ir akmenų mūro tvora saugomi kaip tradicinės liaudies archite…
Prienų piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Burgkalniu ar Birgėkalniu, įrengtas atskiroje kalvoje. 80x30m dydžio aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi. Piliakalnis apardytas arimų, bulviarūsių, rytinis kraštas nukastas tiesiant Kaltinėnų-Upynos kelią. Piliakalnis dirvonuoja, vakarinis šlaitas apaugęs lapuočiais. Datuojamas I tūkst. Piliakalnio siluetas matomas visai šalia Kauno-Klaipėdos autostrados. Pasiekiamas iš Klaipėdos-Kauno autostrados K…
Rubaičių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Pile, įrengtas atskiroje kalvoje, iš vakarų, šiaurės ir rytų juosiamoje Reksvės upelio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais su tankiomis ankščiau iškirstų medžių atžalomis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Šilalės-Žadeikių kelio Nevočiuose pasukus į dešinę (šiaurės rytus) link Rubaičių, prieš antrą didesnį kelio posūkį į dešinę pasukus į kairę (šiaurės vakarus) l…
Rubinavo piliakalnis
Traksėdžio seniūnijoje, Rubinavo kaime, kairiajame Lokystos krante esantis piliakalnis dar vadinamas Švedų pilimi arba Šarūnkalniu. Šalia praeina plentas Šilalė-Pajūris. Pylimas išlikęs tik pietvakarių, pietryčių ir šiaurės rytų pusėse. Dalis piliakalnio šlaitų nuardyti apie 1860 m. kasant karjerą. Pietvakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Žinoma apie 30 padavimų apie Šarūnkalnį, iš kurių dauguma apie stipruolį milžiną kunigaikštį Šarūną, kuri…
Senosios žydų kapinės
S. Dariaus ir S. Girėno ir Pietinio kelio g. sankryža, Šilalė
Žydų masinių žudynių vietą žymi žydų genocido aukų kapai, paminklas. Šioje vietoje hitleriniai žudikai ir jų vietiniai pagalbininkai 1941 metais rugpjūčio-rugsėjo mėn. nužudė 112 žydų tarpk kurių –  vyrai moterys, vaikai. S. Biržiškis įvykį prisiminė taip: „Penki vokiečiai surinko visus vyrus žydus […] išsivedė už miestelio, liepė išsikasti duobę ir visus sušaudė […]Žydai, matyt, buvo tiek pritrenkti jiems skirto likimo, kad visai nebandė priešintis ar bėgti“. Dauguma kitų Šilalės žydų ben…
Sietuvos kūlgrinda
Tai vienintelis akmeninis grįstas kelias per pelkes Lietuvoje. Sietuvos kūlgrinda minima jau XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Tai buvo svarbus kelias, jungęs kairiojoje Lūksto – Paršežerio ežerų ir pelkių sistemoje buvusią Paršpilio pilį (dabar Burbiškių piliakalnis), su pilimis rytuose
Šilalės krašto rezistentų kapinės
Evangelikų liuteronų kapinės – miesto pušynas, Šilalė
Masinė partizanų užkasimo vieta. 1990 metais pastatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Vykstant rezistencinėms kovoms Šilalės stribai ir enkavėdistai būtent čia užkasė daugumą Šilalės apylinkėse žuvusių ir šiame mieste niekintų partizanų bei jų rėmėjų kūnų. Bendras palaidotųjų skaičius nėra žinomas, bet jų turėtų būti ne mažiau kaip keliasdešimt aukų, užkasimo vietose supilta apie 10 didesnių ir mažesnių kauburėlių. Iš netiesioginių liudijimų galima spėti, po kuriuo iš jų palaidoti pa…
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus/ Šilalės turizmo informacijos centras
S. Gaudėšiaus g. 4, Šilalė
Šilalės krašto muziejus pradėtas kurti 1962 m., kai buvo įsteigtas Lietuvos  kraštotyros draugijos Šilalės skyrius.1994 metais muziejus įgavo Šilalės krašto muziejaus statusą. 2005 m. spalio 1 d. Savivaldybės taryba įsteigė biudžetinę įstaigą Šilalės krašto muziejų kaip atskirą juridinį vienetą. Vlado Statkevičiaus vardas muziejui suteiktas tik 2006 m. liepos 27 d. Šiuo metu Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus fonduose yra virš 21 000 eksponatų. Muziejuje eksponuojama apie 600 archeologijos i…
Simėnų piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Simėnų piliakalnio archeologijos paminklų kompleksui priklauso Simėnų piliakalnis su priešpiliu ir papėdės gyvenviete bei Kalniškių piliakalnis, esantis 250 m į pietryčius nuo Simėnų piliakalnio, jau Tauragės rajone, Skaudvilės seniūnijoje. Piliakalnis, vadinamas Pelėdkalniu arba Pelėkalniu, yra aukštumos kyšulyje Ančios dešiniajame krante, ties santaka su Gulbinu (Pela). Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Buvusios didybės…
Stasio Girėno gimtinė-muziejus Vytogaloje
S. Girėno g 24, Vytogala, Šilalės r. sav.
Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai, į pagalbą pasitelkę aviatorius 1969 m. gegužės 10 d. prie kelio Šilalė – Skaudvilė, tarp keturių ąžuolų, pastatė paminklinį akmenį žymintį S. Girėno gimtinę. Muziejus, Vytauto Pakarsko ir kitų aviatorių iniciatyva, įkurtas 1983 m. klėtelėje, 1988 m. atstatytas ir įrengtas lakūno S. Girėno gimtasis namas ir 2024 m. pastatyta stoginė Vlado Kensgailos modeliui „Lituanica“ 1:2 mastelio. Stasys Girėnas – žinomiausias Lietuvos lakūnas, kuris iki šiol laikomas …
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Dabartinė miesto negotikinė bažnyčia pastatyta 1909 metais. Statinio projektą parengė žymus lenkų architektas Juozapas P. Dziekonskis. Pagrindinis bokštas – įspūdingai aukštas, beveik 60 m. Bažnyčios viduje sukaupta visa meno kūrinių galerija, verta pamatyti XIX a. tapytų šv. Antano ir šv. Onos paveikslų, išskirtini 16 langų vitražai, keliolika XVIII ir XIX a. sukurtų medinių šventųjų skulptūrėlių. Bažnyčioje išliko 1912 m. gamybos Karaliaučiaus firmos Bruno Goebel sukurti vargonai. Bažnyčios s…
Tenenių Šv. Barboros bažnyčia
Stovi kaimo viduryje, pastatyta iš kirviu tašytų eglinių rąstų 1782 m. Liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų, kryžminio plano, su bokšteliu. Ypač puošnus didysis altorius, įrengtas 1852 m., nudažytas ir paauksuotas. Šventoriaus tvora – akmenų mūro. Jame stovi medinė 2 tarpsnių varpinė taip pat XIX a. pab. pastatytas medinis koplytstulpis bei yra įrengtas lurdas. 2003 m. bažnyčia restauruota, nes pripažinta, jog bažnyčia turi daug autentiškų elementų būdingų Žemaitijos medinių liaudiš…
Treigių piliakalnis
Piliakalnis, vadinamas Eržinkalniu, įrengtas aukštumos krašte, Lokystos kairiajame krante, ties jos intaku Virkule. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais po kirtimo. Pietvakariniame šlaite įrengti laiptai. 1394 m. rugsėjo 24 d. kryžiuočių kelio į Medininkų kraštą aprašyme nurodoma jų „pirma stovykla prie Lokystos, kur yra piliavietė“. Šis įrašas rodo, jog Treigių piliakalnis tuo metu jau buvo apleistas. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a. Pasiekiamas Laukuvos-Treigių keliu (yr…
Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia
Tūbinių dvaro savininkas A. Jacevičius 1822 m. atnaujino buvusią koplyčią, 1824 m. dovanojo valaką žemės, pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, apside. Yra 4 altoriai. Šventoriuje stovi mūrinė koplytėlė.
Upynos etnografijos muziejus
Nepriklausomybės g. 13A, Upyna, Šilalės r. sav.
Įkurtas kraštotyrininko Klemenso Lovčiko. Muziejuje surinkta apie 3 500 etnografijos eksponatų iš Upynos ir gretimų apylinkių. Rinkinys išeksponuotas buvusiame klebonijos svirne, taip pat lauke ant svirno sienų pritvirtinta daugybė metalo kryžių, koplytstulpių bei koplytėlių.
Upynos senosios žydų kapinės ir masinių žudynių vieta
Upynos seniūnijos teritorijoje, Galvyčių k ,netoliese kelio į Skaudvilę. Upynos žydų kapinės – tai kone vienintelis istorijos paminklas, menantis nuo XVIII a. žinomą vietos žydų bendruomenę. Sovietmečiu žydų kapinės buvo apleistos ir apnaikintos. Jos pradėtos tvarkyti 1989 m. Čia tebėra išlikę senų antkapinių paminklų su autentiškais įrašais. Pastatytas ir naujas paminklinis akmuo su užrašu lietuvių ir žydų kalbomis „Tebūnie šventas mirusiųjų atminimas“. …
Upynos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Pastatyta apie 1835 m. Bažnyčia medinė, liaudies meistrų statyta pagal vietines tradicijas, turinti klasicistinių elementų, perimtų iš profesionaliosios architektūros. Padavimas teigia, kad kadaise švedų kariuomenė, vežusi Marijos paveikslą, tačiau jai slenkant per Upyną arkliai staiga sustoję ir nejudėję. Neapsikentę švedai paveikslą palikę toje vietoje, kur dabar stovi bažnyčia. Šioje bažnyčioje 1893 m. pakrikštytas būsimasis lakūnas Stasys Girėnas. Varpinėje kabo du varpai. Didesnysis – ypat…
Vaičių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Akmenos kairiajame krante. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pamažu Akmenos pakrančių miškuose dingstantis piliakalnis su nemažu pylimu. Pasiekiamas Šilalės-Lomių keliu pravažiavus Akmeną, pasukus į kairę (šiaurės rytus) ir pavažiavus lauko keliuku pakrante 1,4 iki sodybos (yra už jos į šiaurę kitapus trumpos griovos). Apie piliakalnį žinomi 14 padavimų. …
Varsėdžių šv. Roko bažnyčia
yra Varsėdžiuose, ant kalnelio, šalia yra varpinė ir kapinės – visuma sudaro šio krašto sakralinį architektūros ansamblio pavyzdį. Prieš tai stovėjusią bažnyčią 1817 m. padidino, atnaujino. Bažnyčia – medinė, liaudiška, pagražinta baroko elementais. Ant stogo kraigo iškelti bokšteliai su XIX a. kaltais ornamentuotais kryžiais. Vienanarė vidaus erdvė baigiasi trisiene presbiterija, kurioje įkomponuoti trys mediniai barokiniai altoriai. Tikėtina, kad jie įrengti XVIII a. …
Vedrių piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis įrengtas Akmenos kairiajame ir Akmenyno dešiniajame krantuose, upių santakoje. Piliakalnį 2006-2008 m. tyrinėjo Gintautas Zabiela. Jo liekanose ištirtas bendras 305,5 m2 plotas, rasta 19 ypatingų radinių bei 43 keramikos šukės. Nustatyta, kad piliakalnis apgyvendintas I tūkst. per. Kr. Pabaigoje ar I tūkst. pradžioje. Iš to laiko išliko akmenų grindinio fragmentai bei lipdyta brūkšniuota keramika. Piliakalnis datuojamas…
Vilkų lauko I piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Kuple, įrengtas Jūros kairiajame krante esančios aukštumos krašte. Piliakalbyje lokalizuojama Livonijos ordino magistro Burchardo iš Hornhauzeno lygiomis Livonijos ir Prūsijos brolių lėšomis „Karšuvos -žemėje ant švento Jurgio kalno, 1259 viešpaties metais“ pastatyta Georgenburgo pilis, „kuri tada buvo itin reikšminga krikščionių tikėjimui plėsti. Pastačius šią pilį, jai saugoti ten buvo palikta Prūsijos ir L…
Vilkų lauko II piliakalnis
Šis piliakalnis yra nesutvarkytas ir nepritaikytas lankymui. Piliakalnis, vadinamas Veringa, yra aukštumos kyšulyje, Jūros kairiajame ir Bario dešiniajame krantuose, upių santakoje, 500 m į šiaurę nuo pirmojo Vilkų Lauko piliakalnio. Piliakalnyje lokalizuojama apie 1259 m. žemaičių pastatyta bevardė pilis, blokavusi pirmajame Vilkų Lauko piliakalnyje stovėjusį Ordino Georgenburgą. Piliakalnis datuojamas XIII a. Pasiekiamas nuo pirmojo Vilkų Lauko piliakalnio Jūros pakrantės aukštuma prieš sr…
XVIII a. medinė koplyčia Laukuvoje
Koplyčia stovi Laukuvos kapinių centre, fasadas atgręžtas į kapinių vartus pietvakarių pusėje. Tai stačiakampis iš medinių sienojų suręstas pastatas. Fasadai apkalti medinėmis lentelėmis, ir nudažyti. Stogas dvišlaitis, dengtas skiedromis. Virš pagrindinio įėjimo yra nedidelis skarda dengtas bokštelis. 1748 m. čia veikė Škaplieriaus draugija.1829 m. koplyčia perstatyta. Koplyčioje kabo 1942 m. varpas, 2 cm augaline ornamentine juosta matyti užrašas: „IN HONOREM S. APOLLONIAE“, o ant liemens – „…
Žemaičių apygardos partizanų memorialas Karūžiškėje
Minint Žemaičių apygardos vado plk. Vlado Montvydo-Žemaičio 110-ąsias gimimo metines, 2021 m. atkurta Medvėgalio kalno apylinkėse buvusi Žemaičių apygardos vado žeminė-vadavietė. V. Montvydo žeminė suręsta Karūžiškės dvaro žemėje jo savininkų ir V. Montvydo vaikų valia. Šalia jos pastatytas Laisvės kovas įamžinantis paminklas sujungė abu statinius į vientisą Žemaičių partizanų atminties memorialą. Žemaičių apygardos štabui priklausęs bunkeris yra buvęs Medvėgalio kalno apylinkėse. 1949 m. ge…
Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Maldos namai statyti ir įrengti 1935-1939 m. Pastatas medinis, liaudiškos architektūros, kryžminio plano, su vienu dideliu bokštu ir kitoje pusėje mažesniu. Bažnyčioje yra aukšti arkiniai langai, akustinės angos. Viduje yra yra trys neobaroko bruožų altoriai: didysis – šv. Kryžiaus, kairysis – švč. Marijos, dešinysis – šv. Juozapo. Šventorių juosia akmenų mūro tvora.
Žydų žudynių vieta ir kapai (Tūbinės)
1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais čia sušaudyti iš Šilalės, Kaltinėnų ir kitų vietovių atvežti žydai – vaikai, moterys, vyrai. Šioje vietoje stovi juodo akmens paminklas su šešiakampe žvaigžde ir užrašu, kad čia nužudyta ir užkasta apie 700 aukų.