Kategorija: Naujienos – Muziejus

„Kai gimė mintis sukurti kvapą Šilalei, pirmas dalykas, apie kurį pagalvojau – ne kokius aromatus naudoti, o ką iš tiesų jaučia žmogus, kai sako: ČIA MANO NAMAI.

Norėjau, kad kvapas nebūtų tik gražus ar malonus – bet tikras, žemiškas, atpažįstamas tiems, kurie čia gimė, augo ar pasirinko pasilikti. Norėjau, kad jis kviestų sulėtėti, įkvėpti ir prisiminti, kodėl būtent čia gera.

Kvapo kūrimo metu galvojau apie rytus Šilalėje – vėsų orą, miško kvapą, apie samanas po kojomis, apie tą ramybę, kurią sunku paaiškinti, bet lengva pajusti. Apie žmones, kurie lieka – nes čia jų šaknys.

Būtent todėl kvape yra:

– Vandeninė mėta ir bergamotė – šviesos, gaivos, rytinio oro įspūdžiui,

– Eglė ir pačiulis – tai mūsų miškai, takai, vaikystės pėdos po medžiais,

– Kedras, vetiveris ir ąžuolo samanos – tai tvirtumas, stuburas, ištikimybė savo žemei.

Pavadinimas „Čia mano namai. Čia likau.“ gimė natūraliai. Jis – apie tylų pasididžiavimą, kurio nereikia šaukti. Apie tai, kad Šilalė nėra tik vieta žemėlapyje – tai jausmas, kuris lydi visą gyvenimą.

Labai džiaugiuosi galėjusi šį jausmą sudėti į kvapą.

Linkėjimai,

Oksana Lekaunikienė

Kviečiame į susitikimą su šilališke Oksana Lekaunikiene Šilalės kvapo pristatymas „Kuo kvepia Baublys?“

DATA: 08–02

LAIKAS: 11 val.

VIETA: Šilalės miesto mugė (Šilalės turizmo informacijos stendas)

#ŠilalėsGimtadienisSuartina

Liepos 17 d. vyko susitikimas su kolegomis muziejininkais Antanu ir Elena, dirbančiais Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinyje – Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijoje (Eitvydaičių g. 9, Laukuva). Susitikimo metu aptarėme muziejinės veiklos aktualijas bei informacijos sklaidos ir viešinimo klausimus.

Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987) – gydytoja, tremtinė, disidentė, išlikusi nepalaužta. Jos atminimui skirta ekspozicija įrengta name, kuriame ji gyveno paskutinius savo gyvenimo metus. Šis lankytinas objektas – vienas naujausių Šilalės rajone: muziejus duris lankytojams atvėrė 2024 m. rugsėjo 30 d.

Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijoje saugoma apie 400 eksponatų, perduotų iš Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus rinkinio, todėl šį muziejų laikome sau labai artimu.

Informacinį lankstinuką apie naująjį muziejų nuo šiol galima rasti Šilalės turizmo informacijos centre (S. Gaudėšiaus g. 4, Šilalė).

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus 2025 m. gegužės 16–17 d. kviečia tarptautinę Muziejų
naktį paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo, nuo pirmo puslapio. PRIE
IŠTAKŲ. Bijotuose Dionizo Poškos Baublių muziejuje ir Šilalės Vlado Statkevičiaus
muziejuje lankytojams pristatysime, kaip užgimė Lietuvos muziejininkystė ir kokie
artefaktai šiandien primena Šilalės krašto praeitį – JUK TIK VIENĄ KARTĄ METUOSE
Muziejų naktis! Renginiai ir muziejų lankymas NEMOKAMAS.

Būtent Šilalės krašte 1812 metais dvarininkas Dionizas Poška (1764-1830) įkūrė pirmąjį
Lietuvoje viešą muziejų. Šaltiniuose rašoma, kad „Vyšniakalnyje, netoli nuo dabartinių Bijotų,
jis liepęs nupjauti jau džiūstantį tūkstantmetį ąžuolą, praplatinęs drevę kamieno storgalyje,
pastatęs jį parke prie Pelos upelio šlaito, uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs du langus, įstatęs duris ir
įsirengęs kambarėlį. Statinį pavadinęs Baubliu.“ Baublys su savo kiek jaunesniu broliu stovi
Bijotų dvare, skaičiuoja 213 Lietuvos muziejininkystės metus.

Muziejų pradžia – Bijotuose

Šįmet „Muziejų nakties 2025“ renginiai prasidės gegužės 16 dieną Dionizo Poškos Baublių
muziejuje (Muziejaus g. 10 A, Bijotai, Šilalės raj.). Nors muziejus bus atviras nuo ryto, renginių
programa prasidės tik vakarop. Tą dieną muziejininkės įsitapatins į istorinius personažus, todėl
tradicinę ekskursiją paįvairins būdamos Bijotų dvaro viešnios, gaspadinės ir mokytojos.
Lankytojams belieka sekti iš paskos, kai bijotiškės pasiūlys keliauti po Bijotų dvaro parką ir
jame stovinčius pastatus – XIX amžiaus vandens malūną ir smetoninę mokyklą. Interaktyvi
naktinė ekskursija vyks tamsoje, todėl bus papildytas šviesos instaliacijomis, kurias šįmet
muziejui dovanos ilgametis partneris Bijotų dvaro festivalis.
Atvykite anksčiau, mat 19.45 val. greta Baublių vyks Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus
„Skrajojamojo teatro“ (rež. Martynas Januška) ir folkloro ansamblio „Alksna“ (vad. Dainora
Petrikienė, Algirdas Vilkas) publicistinė, poetinė kompozicija „Svečiai Baubliuose“ pagal Juozo
Mickevičiaus, Mykolo Biržiškos, Silvestro Valiūno, Viktorijos Daujotytės, Sigito Gedos kūrybą.
Savo tapatybę siejantis su Bijotais šilališkis dvyliktokas Tautvydas Vėtra specialiai „Muziejų
nakčiai 2025“ parengs muzikinę kompoziciją. Jaunuolis siekia savo kūryboje šiuolaikiškai
reflektuoti žemaitišką mąstyseną. „Kai pagrojau savo močiutei iš Bijotų, ji nusijuokė. Tikiuosi,
kad žmonėms patiks mano eilės.“ – užsiminė menininkas.

Gegužės 17 diena Šilalėje

Kitą dieną šventinė programa vyks Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje (S. Gaudėšiaus g. 4,
Šilalė). Renginiai prasidės 18 val. nuo įvadinės ekskursijos po nuolatinę muziejaus ekspoziciją
„TOP 10 eksponatai“. Muziejininkams tikrai nemenkas iššūkis atrinkti tik keletą pačių
svarbiausių eksponatų, apie kuriuos šiame skubėjimo amžiuje svarbu papasakoti. Ar užfiksavote,
kad Šilalės kraštas ypatingas žemaitiškos tapatybės ženklais? Gyvendami Žemaičių aukštumoje savo buitį kūrėme pasitelkdami medžiagas, lengvai randamas aplinkoje. Didžiosios Lietuvos
miesteliuose kūrėsi prekijai ir amatininkai – žydiškos kultūros artefaktų rasime ir Šilalės
muziejuje. Iš Rietavo, kur jau vyrauja žemaičių „daunininkų“ tarmė, atvykusi poetė ir menininkė Alma
Riebždaitė šilališkiams „dūnininkams“ pristatys savo kūrybą. 2024 metais leidykla „Slinktys“
išleido rašytojos knygą „Inkliuzai tylos sakuose“. Antrajame rašytojos eilėraščių rinkinyje
susipina buitis ir dievoieška, gilinamasi į žmogaus vidinį pasaulį, emocijas ir savijautą. Lyrinė
subjektė fiksuoja egzistencinius apmąstymus, nerimą. Aktualiai nuskamba vyro ir moters santykį
nagrinėjantys eilėraščiai. Greta knygos pristatymo muziejuje atidarysime ir A. Riebždaitės
tapybos parodą.

Diskusija „Koks šiandien būtų Vladas Statkevičius?“

Gegužės 11 dieną yra Vlado Statkevičiaus (1911-1999), aktyviai prisidėjusio prie Šilalės
muziejaus įkūrimo, gimtadienis. Laukdami „Muziejų nakties 2025“ dalijamės amžininkų
prisiminimais apie kraštotyrininką:
„…Gerai menu. Ateina nuo bažnyčios augęs vyras, jau žilstelėjęs, pereina Ašučio tiltą, pakyla į
kalnelį, praeina pro kultūros namus, stabteli prie spaudos kiosko, kartais užsuka į redakciją
pasiimti naujo „Artojo“ numerio ir niekuomet nevėluodamas pats pirmasis švietimo skyriuje
rakina kabineto duris. Skvarbių akių, santūrios šypsenos, nerūkantis, bet kartais pakrenkščiantis
<…>, iš ryto mažai kalbantis, vis ranka perbraukiantis per apytrumpiai nukirptą šiek tiek
pasišiaušusį kuodelį. Į ilgesnius pasišnekėjimus V. Statkevičius nesileisdavo, taupė laiką,
apskritai buvo uždaroko būdo, turėjo tam tikrų flegmatiko bruožų. Nemokėjęs pykti ar širsti,
atlaidus, bet principingas. Kostiumas tvarkingas, išlygintas, kaklaraištis vis pakeičiamas. Mėgo ir
ilgokus megztinius dėvėti, vaikščiojo be kepurės. Truputi pasilinguodamas, neplačiai žergdamas,
darbo laikui pasibaigus, būdavo, užsuks į maisto parduotuvę, apsilankys knygyne, žvilgtelės į
kino afišą ar kultūros namų reklaminį stendą, ramiai trauks link bažnyčios namo. Su šeima
gyveno dvigaliame mediniame pastate visai arti Ašučio upelio kranto.“ – Prisiminimuose apie V.
Statkevičių rašo Aleksandras Šidlauskas.
Gegužės 17 d. 20.00 val. muziejaus antrame aukšte vyks diskusija „Koks šiandien būtų Vladas
Statkevičius? Šiuolaikiniai Šilalės paveldo tyrinėjimai“. Dalyvaus kraštotyrininko dukra, Šilalės
S. Gaudėšiaus gimnazijos muziejininkė Aušra Baublienė ir paveldosaugininkė, dr. Jurgita
Zabielienė, kuri nemažai metų tyrinėjo Šilalės kultūros paveldą, jos dėka vyko archeologiniai
piliakalnių tyrimai, buvo išleistos kraštui reikšmingos knygos. Pokalbį moderuos Šilalės Vlado
Statkevičiaus muziejaus direktorė, Renata Jančiauskienė.

Tauragės ir Šilalės (ir pasaulio) jungtys

Tauragė ir Šilalė turi daugiau bendrumo nei skirtumų. Regione šias vietoves sieja ir Jūros upė, ir
žemaitiškas kultūros arealas, atsispindintis materialinėje etnografijoje ir apnykusioje tarmėje.
Vladas Statkevičius taip pat į Šilalę atvyko iš Tauragės. Grįžtame ir prie muziejaus ištakų, nes jis

įkurtas anksčiau čia veikusiame kino teatre „Aušra“. Šįsyk šilališkiams parodysime 1996 metais
tauragiškių sukurtą filmą „Maniako naktis“. Režisierius Antanas Naraškevičius savo laiku
scenarijų nukopijavo nuo Woody Allen filmo „Shadows and Fog“ (liet. „Šešėliai ir rūkas“, 1991
m.). Dabar šis kaimynų filmas liudija apie laikmetį, kai Lietuva neseniai buvo pasitraukusi iš
sovietinio bloko ir dar laukė, kada įstos į Europos Sąjungą. Mėgėjiškuose kadruose apmąstoma
žmogaus padėtis nelaimės akivaizdoje, jame išliko daug vizualinės etnografijos elementų. Po
kino seanso artėjant vidurnakčiui vyks improvizuotos kūrybinės dirbtuvės „Maniakas
muziejuje“. Ekspozicijoje veiks Tautvydo Vėtros šviesos instaliacija, suteiksianti eksponatams
gyvasties.

Kviečiame visus prasmingai praleisti šeštadienio vakarą muziejuje!

Tekstą parengė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė, Renata Jančiauskienė.

Kviečiame registruotis

Upynos etnografijos muziejus (Nepriklausomybės g. 13A, Upyna) kviečia susipažinti su daugiau kaip 200 velykinių margučių turima kolekcija, kurią surinko mokytoja tautodailininkė Vaidilutė Jončaitė ir jos dukra, profesionali grafikė, Dalia Čepulienė.

Pamatysite ne tik įspūdingą margučių rinkinį, bet ir sužinosite apie Šv. Velykų tradicijas mūsų krašte.

Registracija telefonu: +370 618 17929

#VisitŠilalė

Paršežerio ežeras ir jo aplinka gali slėpti senovinių gyvenviečių ar kitų archeologinių radinių pėdsakus, liudijančius apie senovinius žmonių gyvenimus. Ežeras gali būti įdomus ir dėl savo strateginės vietos, ypač kai aplink buvo gyvenvietės ar prekybos keliai, kurie galėjo palikti žymių dugne arba pakrantėse. Požerės k. (Laukuvos sen.) Paršežerio ežere 2024 m. liepos 20 d. buvo vykdomi archeologiniai žvalgymai (vadovas Doc. dr. Gintautas Zabiela Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas). Žvalgymų tikslas – lokalizuoti galimą archeologinę radimvietę. Ežere iki 1,5 m gylio keliasdešimt metrų pločio teritorijoje surasta apie 70 įvairių archeologinių dirbinių žiedai, apyrankės, segės, apkalai, skardelės (daugiausiai papuošalų ir jų liekanų), datuojamų nuo pirmųjų amžių po Kr. iki naujųjų laikų. Papuošalai arba aksesuarai, kurie galėjo būti naudojami kaip drabužių papuošimai. Vieta buvo žvalgyta su Metalo ieškiklių naudotojų MINK klubo nariais. Labai džiaugiamės, kad Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archeologijos rinkinys pasipildys rastais archeologiniais radiniais. Šiuo metu muziejaus archeologijos rinkinį sudaro 564 radiniai.

Straipsnį parengė muziejininkė Edita Merkelienė

Kovo 16-oji Lietuvoje minima knygnešio diena. Šia diena pagerbiami „knygnešiais“ vadinami drąsuoliai, kurie Rusijos imperijos laikais, kai buvo uždrausta lietuvių kalba, slapta platino knygas, ypač lietuvių kalba. Lietuvoje lietuviškas knygas platino virš – 3000 knygnešių, Šilalės krašte apie – 80 knygnešių kontrabanda gabeno per Mažosios Lietuvos sieną į Lietuvą.

Knygnešiai ne tik patys nešdavo uždraustas lietuviškas knygas, bet ir būdavo glaudžiai susiję su daraktoriais ir kunigais, kurie taip pat atlikdavo svarbų vaidmenį šiuo laikotarpiu, jie pagrindinei prisidėjo prie lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo per sunkius okupacijos laikus. Šiemet minime 155- ąsias knygnešio Antano Surplio gimimo metines. Knygnešys gimė Keberkščiuose, tačiau visą savo gyvenimo dalį gyveno Džiaugėnuose. Lietuvišką spaudą platino Pajūrio, Šilalės apylinkėse, knygas nešioti pradėjo būdamas vos dvylikos metų talkininkavo knygnešiui Petrui Kavaliauskui. Knygas gabendavo iš Tilžės, nueidavo ten pėsčiomis, arklio neturėdavo, viską nešdavosi savadarbėje medinėje kuprinėje ant pečių, ten taip pat susidėdavo savo staliaus darbo įrankius, o kuprinės apačioje būdavo speciali anga tėti slaptai gabenamoms knygoms. A. Surplys dažniausiai eidavo tamsiu paros metu per slėpiningus, mažai žinomus kelius, miškus, kaimo takelius, nepažymėtus kelius, kurie buvo patogūs slėptis nuo carinės valdžios ir jos šnipų. Uždraustą literatūrą nusipirkdavo iš uždirbtų pinigų. A. Surplys buvo puikus meistras Šilalės rajone yra pastatęs ne vieną pastatą, statydavo gyvenamus namus, ūkinius pastatus turėjo savadarbę mašiną – keltuvą rąstams kelti, kuris pats ją ant pečių nešiodavosi. Pastatė Simono Gaudėšiaus vaistinę, kuri buvo viena iš pirmųjų Šilalės mieste veikusių. Taip pat knygnešio statytas Jokubauskų dvaras esantis Medeliškių kaime. Nuo 1939 m. kovo 1 dienos paskirta 20 litų knygnešio pensija. A. Surplys mirė būdamas 89 metų, Lingiškės kaime pas savo vaikus, palaidotas Šilalės kapinėse. Nuotraukoje vienas žymiausių Šilalės krašto knygnešių Antanas Surplys su žmona Petronėle ir anūke Regina.

Straipsnį parengė muziejininkė Edita Merkelienė

Nuoširdžiai dėkojame už fotografiją A. Surplio anūkei Onutei!

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Gelbėtojai Juozas ir Bronė Gedeikiai gyveno Džiaugėnų kaime, netoli Šilalės, turėjo savo ūkį. 1941-ųjų liepą Gedeikių pažįstama iš Šilalės Ona Straukienė paprašė gelbėti seseris Grosmanaites – 15 metų Ciporą ir 10-ies Sarą. Gedeikiai labai užjautė mergaites, kurių tėvas Volfas Grosmanas buvo nužudytas pirmomis karo dienomis ir sutiko priglausti sesutes Grosmanaites.

1999 m. vasario 11 d. Juozas Gedeikis ir Bronė Gedeikienė pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem.

Daugiau informacijos http://www.rescuedchild.lt/rescuers_of_jews.php?id1=643…