Autorius: Muziejus2006

Kviečiame registruotis

Upynos etnografijos muziejus (Nepriklausomybės g. 13A, Upyna) kviečia susipažinti su daugiau kaip 200 velykinių margučių turima kolekcija, kurią surinko mokytoja tautodailininkė Vaidilutė Jončaitė ir jos dukra, profesionali grafikė, Dalia Čepulienė.

Pamatysite ne tik įspūdingą margučių rinkinį, bet ir sužinosite apie Šv. Velykų tradicijas mūsų krašte.

Registracija telefonu: +370 618 17929

#VisitŠilalė

Paršežerio ežeras ir jo aplinka gali slėpti senovinių gyvenviečių ar kitų archeologinių radinių pėdsakus, liudijančius apie senovinius žmonių gyvenimus. Ežeras gali būti įdomus ir dėl savo strateginės vietos, ypač kai aplink buvo gyvenvietės ar prekybos keliai, kurie galėjo palikti žymių dugne arba pakrantėse. Požerės k. (Laukuvos sen.) Paršežerio ežere 2024 m. liepos 20 d. buvo vykdomi archeologiniai žvalgymai (vadovas Doc. dr. Gintautas Zabiela Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas). Žvalgymų tikslas – lokalizuoti galimą archeologinę radimvietę. Ežere iki 1,5 m gylio keliasdešimt metrų pločio teritorijoje surasta apie 70 įvairių archeologinių dirbinių žiedai, apyrankės, segės, apkalai, skardelės (daugiausiai papuošalų ir jų liekanų), datuojamų nuo pirmųjų amžių po Kr. iki naujųjų laikų. Papuošalai arba aksesuarai, kurie galėjo būti naudojami kaip drabužių papuošimai. Vieta buvo žvalgyta su Metalo ieškiklių naudotojų MINK klubo nariais. Labai džiaugiamės, kad Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archeologijos rinkinys pasipildys rastais archeologiniais radiniais. Šiuo metu muziejaus archeologijos rinkinį sudaro 564 radiniai.

Straipsnį parengė muziejininkė Edita Merkelienė

Kovo 16-oji Lietuvoje minima knygnešio diena. Šia diena pagerbiami „knygnešiais“ vadinami drąsuoliai, kurie Rusijos imperijos laikais, kai buvo uždrausta lietuvių kalba, slapta platino knygas, ypač lietuvių kalba. Lietuvoje lietuviškas knygas platino virš – 3000 knygnešių, Šilalės krašte apie – 80 knygnešių kontrabanda gabeno per Mažosios Lietuvos sieną į Lietuvą.

Knygnešiai ne tik patys nešdavo uždraustas lietuviškas knygas, bet ir būdavo glaudžiai susiję su daraktoriais ir kunigais, kurie taip pat atlikdavo svarbų vaidmenį šiuo laikotarpiu, jie pagrindinei prisidėjo prie lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo per sunkius okupacijos laikus. Šiemet minime 155- ąsias knygnešio Antano Surplio gimimo metines. Knygnešys gimė Keberkščiuose, tačiau visą savo gyvenimo dalį gyveno Džiaugėnuose. Lietuvišką spaudą platino Pajūrio, Šilalės apylinkėse, knygas nešioti pradėjo būdamas vos dvylikos metų talkininkavo knygnešiui Petrui Kavaliauskui. Knygas gabendavo iš Tilžės, nueidavo ten pėsčiomis, arklio neturėdavo, viską nešdavosi savadarbėje medinėje kuprinėje ant pečių, ten taip pat susidėdavo savo staliaus darbo įrankius, o kuprinės apačioje būdavo speciali anga tėti slaptai gabenamoms knygoms. A. Surplys dažniausiai eidavo tamsiu paros metu per slėpiningus, mažai žinomus kelius, miškus, kaimo takelius, nepažymėtus kelius, kurie buvo patogūs slėptis nuo carinės valdžios ir jos šnipų. Uždraustą literatūrą nusipirkdavo iš uždirbtų pinigų. A. Surplys buvo puikus meistras Šilalės rajone yra pastatęs ne vieną pastatą, statydavo gyvenamus namus, ūkinius pastatus turėjo savadarbę mašiną – keltuvą rąstams kelti, kuris pats ją ant pečių nešiodavosi. Pastatė Simono Gaudėšiaus vaistinę, kuri buvo viena iš pirmųjų Šilalės mieste veikusių. Taip pat knygnešio statytas Jokubauskų dvaras esantis Medeliškių kaime. Nuo 1939 m. kovo 1 dienos paskirta 20 litų knygnešio pensija. A. Surplys mirė būdamas 89 metų, Lingiškės kaime pas savo vaikus, palaidotas Šilalės kapinėse. Nuotraukoje vienas žymiausių Šilalės krašto knygnešių Antanas Surplys su žmona Petronėle ir anūke Regina.

Straipsnį parengė muziejininkė Edita Merkelienė

Nuoširdžiai dėkojame už fotografiją A. Surplio anūkei Onutei!

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena

Gelbėtojai Juozas ir Bronė Gedeikiai gyveno Džiaugėnų kaime, netoli Šilalės, turėjo savo ūkį. 1941-ųjų liepą Gedeikių pažįstama iš Šilalės Ona Straukienė paprašė gelbėti seseris Grosmanaites – 15 metų Ciporą ir 10-ies Sarą. Gedeikiai labai užjautė mergaites, kurių tėvas Volfas Grosmanas buvo nužudytas pirmomis karo dienomis ir sutiko priglausti sesutes Grosmanaites.

1999 m. vasario 11 d. Juozas Gedeikis ir Bronė Gedeikienė pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem.

Daugiau informacijos http://www.rescuedchild.lt/rescuers_of_jews.php?id1=643…

Lietuvių kalbos dienos 2016 m. surengtos pirmą kartą. Tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių.

Lietuvių kalbos dienos prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telkia užsienio lietuvių bendruomenes, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didina lietuvių kalbos prestižą.

Šia proga Dionizo Poškos Baublių muziejus surengė edukacinį užsiėmimą „Svečiuose pas Dionizą Pošką“. Dalyviai susipažinO su Dionizo Poškos asmenybe, jo kūryba bei atpažino dvarininko bruožus. Ši neformali švietimo programa pagilino istorijos, gamtos mokslo, geografijos žinias. Praktinėje dalyje dalyviai pasijaustė lyg dvarininkais, pasirašinėjant ranka pirkimo sutartis, laišką ar palinkėjimą ant sendinto popieriaus kaligrafijos plunksna bei antspauduojant karšto vaško antspaudu, kuriame atsispindėjo Dionizo Poškos Baublių muziejus. Dalyviai išėjo pasipildę nemenką kraitį naujų istorinių žinių ir kartu išsinešė etnokultūrinės dvasios, naujų emocinių patirčių.